Antroji diena

Vakar vakare su maisto iššūkiu susidorojome: vakarienei buvo pagaminta tiek valgio, kad jo pakako ir pusryčiams: ryžių garnyras po magiškų mokytojos Zitos burtų virto nuostabaus skonio pusryčių koše🍽. Žinoma, meniu buvo platesnis, tenkino ir visavalgių, ir vegetarų poreikius 😀 Na, o pasistiprinus laukė kupina įspūdžių diena.

Pirmiausiai išbandėme meditaciją su Aušra. Kai kurie taip susikoncentravo į save ir atsipalaidavo, kad seanso metu net prisnūdo. Na, o atsikratę per nuotolinį darbą susikaupusių įtampų, turėjome progą pasigrožėti šiuo metu įspūdingai žydinčiomis Dzūkijos pievomis, prisirinkti įvairiaspalvių augalų, kad galėtume išbandyti cianotipiją, t.y. mėlynąjį antspaudą, kai iš augalų sudaromos įvairios kompozicijos ir po kelių magiškų minučių jau galima grožėtis įspūdingo grožio meno kūriniais, kuriuos sukuria žmogus ir gamta. Likę augalai, išrūšiuoti pagal spalvas, buvo sugrūsti grūstuvėliuose ir gautais raudonais, žaliais, geltonais, mėlynais natūraliais dažais nudažytos servetėlės, kurios rudenį papuoš gimnazijos erdves.

Birželio 19 diena ypatinga visai Pietų Lietuvai: šiandien iš Kauno zoologijos sodo į Metelių regioninį parką buvo atvežti vėžliukai, metus laiko auginti ne natūraliose buveinėse, kad galėtų išgyventi ir papildyti Lietuvoje gyvenančių balinių vėžlių populiaciją.🐢 Negalėjome praleisti tokios progos, aplankėme juos. Delno dydžio gyvūnai turi daugiau šansų išgyventi, jų kiauto jau neįveikia krankliai, tai ne tie 5 centų dydžio trapūs mažyliai, kuriems pavojų kelia net miško skruzdės, galinčios palįsti po kiautu ir suėsti jį iš vidaus.

Pasigrožėję šiais nuostabiais gyvūnais ir palepinti mokytojų komandos paruoštais išskirtiniais pietumis (meniu – net 6 patiekalai,🍲🍓 tarp jų rūgštynių sriuba ir žemuogių smilgos! Beje, rūgštynes ir žemuoges komandos nariai rinko iš vakaro, pažintinio žygio metu), po pietų lankėmės Trako gamtiniame rezervate, keliavome pažintiniu taku, kur matėme į Raudonąją knygą įrašytus bekočius ąžuolus, naudodamiesi iNatūralist programa atpažinome barsuko pėdsakus🐾, pastebėjome briedžių ir elnių buvimo tame miške pėdsakų. Ir šiandien teko lankytis pelkėje, tiesa, ji skiriasi nuo vakar aplankytos – tai tarpinė pelkė.

Atrodytų, kad po tokių veiklų jau norėtųsi tik poilsio. Bet tradicinis naktinis žygis paprastai vyksta būtent antrąją ekspedicijos dieną. Taigi gimnazijos mokytojai, ekspedicijos dalyvių šeimų nariai buvo pakviesti prisijungti ir aplankyti objektus, išsidėsčiusius aplink Dusios ežerą. 20 val. susitikę prie Metelių apžvalgos bokšto, išklausėme mokytojos Vilijos pasakojimą apie tos vietovės susiformavimą, išgirdome trijų įspūdingų Dzūkijos ežerų atsiradimo istoriją, gėrėjomės vaizdu iš apžvalgos bokšto viršaus. Po to patraukėme prie Kryžių koplyčios. Mokytoja Rima papasakojo šventovės atsiradimo istoriją. Mokytoja Lina supažindino su ritualu, kuris atliekamas kiekvienais metais ir padeda atgauti jėgas karščių išvargintiems keliauninkams. Atsigaivinę stebuklingo šaltinio vandeniu, patraukėme Prelomciškių kalvų link. Pasirodo, nors prie Dusios ežero poilsiaujame dažnai, bet ne visi buvome išmėginę pažintinį taką Prelomciškės kalvomis. Einant svaigino čiobrelių kvapas, akį viliojo žemuogių raudonis, drėgmės gausą šiemet liudijo tiesiog šalia tako augantys kazlėkai, pievagrybiai. Žinoma, žavėjo nuo kalvų atsiverianti Dusios panorama.

Mūsų tikslas – Prelomciškės piliakalnis. Kadangi Jotvingių vardą turi mūsų gimnazija, būtinai turėjome užlipti į piliakalnį, kurį supylė jotvingių genties žmonės, įsikūrę čia buvusioje gana didelėje gyvenvietėje ir pastatę gerai įtvirtintą medinę pilį. Uždegę deglus iškilminga rikiuote užkopėme ant piliakalnio viršaus, išklausėme mokytojos Laimutės pasakojimą apie šią drąsią ir karingą gentį. Pajutome pasididžiavimą, kad nešiojame tokį garbingą vardą.