Lobių medžioklė: Gražutės regioninis parkas. Pirmoji diena.

Diena prasidėjo neįprastai anksti: įprastai mokiniai 7 valandą ryte dar tik keliasi iš lovų, o šiandien jau riedėjome autobusu Lietuvos šiaurės rytų link. Mūsų tikslas per tris dienas ištyrinėti Gražutės regioninio parko ir kitų lankytinų Rytų Aukštaitijos teritorijų įdomybes.

Bendra kelionė įdomesnė, kai pažįstame vieni kitus, todėl tam skyrėme nemažai laiko visą pirmą dieną. Pradėjome nuo vardų ryte ir baigėme komandų formavimu vakare.

Pirmoji mūsų stotelė – prezidento A. Smetonos dvaras Užulėnyje. Čia turėjome galimybę pasigrožėti dvaru, bet ir sužinojome daug įdomių faktų apie patį prezidentą. Jais su mumis pasidalino muziejininkė Jurga Gleiznytė, kuriai dikcijos galėtų pavydėti bet kuris aktorius, radijo laidų vedėjas. Jos klausymas suteikė malonumo ausims ir peno smegenims (jai priekaištų neturėtų net VLKK).

Ko nesitikėjome išvysti Prezidento dvare – unikalios senovinių dviračių ir jų aksesuarų kolekcijos. Ypač nustebino žibalinė ir karbamidinė lempos, skirtos būtent dviračiams. Pasirodo, ir tarpukariu buvo aktualu būti matomam kelyje.

Sužinojome, kad garsi suomių firma NOKIA pradėjo kaliošais, o baigė technologijom, kad Mercedes tuo laiku asociavosi ne su automobiliais, o vaikiškais vežimėliais.

Vizitą pabaigėme pasivaikščiojimu po dvaro teritoriją apžiūrėdami išsaugotus autentiškus pastatus ir grožėdamiesi vis dar žydinčiu rožynu bei iki galo nenugeltusiomis medžių alėjomis.

Po pietų pasiekėme savo šiandienos galutinį tikslą – Salako miestelį Zarasų rajone, kur Gražutės RP darbuotojos Kristina Ivanovaitė ir Vaida Vaitavičiūtė – Maciulevičienė išsamiai supažindino su miestelio istorija bei organizavo edukacinius užsiėmimus lankytojų centre. Čia sužinojome daug įdomybių. Pavyzdžiui, Vidos Žilinskienės „Jūrų muziejuje“ mums pasakojo, kad popiežių drabužiai purpurine spalva buvo dažomi dažais, pagamintais iš Hexaplex rosarium kriauklių. Iš 12000 kriauklių buvo gaunama apie 100 g muricino pigmento. Nustebino, kad bebrai ne tik medžius graužia, bet didžiąją dalį jų raciono sudaro žoliniai augalai. Be to, pasirodo, bebrų gyvenimas išties sunkus: sausumoje turi saugotis lapių ir lūšių, o vandenyje jų tyko LYDEKOS!!! Sunku būti bebru.

Lankytojų centro ekspozicija skirta Nemuno ledyno suformuotoms Aukštaičių aukštumoms ir Šventosios upėms ištakoms. Šventoji aukštupyje turi daug vardų, kas kaip nori, taip vadina (sunku, kaip ir bebrams): vienur ji Švento Jono upelis, kitur – Dūkšta, dar kitur Velnynė ar Duseta. O kai tampa Šventąja, ją užtvenkia ir ji virsta Antalieptės mariomis.

Gražutės regioninis parkas yra vienas iš jauniausių Lietuvoje, įkurtas 1992 metais. Pabandykite atspėti, kieno vardu jis pavadintas. Pasiduodat? Tai laumžirgio pavadinimas.

Po vakarienės motelyje „Paukščių sala“ mokiniai aptarė dienos veiklas ir pradėjo daryti projekto galutines užduotis. 9 komandos sukurs devynias vaizdo pamokas apie Rytų Aukštaitijos lobius.